Perteklinis galvojimas atsiranda tada, kai nesijaučiame saugūs ir retai būna naudingas, nes nepavyksta kontroliuoti minčių. Juk protas veikia geriau, kai būname ramūs.
Tai ne proto problema, tai – nervų sistemos. Mintys atitraukia dėmesį, bet po pertekliniu galvojimu dažnai slepiasi trys emocijos: baimė, liūdesys ir/arba pyktis. Nuo to smegenys bando apsaugoti nervų sistemą.
Gal geriau klausti savęs ko nenoriu ar negaliu jausiti dabar? Galvojimas paslepia jausmus, bet pokytis ateina jaučiant, o tada nebereikės tiek kovoti su protu. Tada reikia spresti ar susidurti su emocijomis ar toliau pasiduoti minčių srautui.